MĖNESIO EKSPONATAS |
← |
Publikuota: 2025-05-12
Michail Aleksandrovič (Michailas, Mikelis Aleksandròvičius) 1914 Bėrzpilis, Latvija – 2002 Miunchenas, Latvijos dainininkas (lyrinis tenoras), kantorius.
M. Aleksandrovičius gimė Latvijoje savamokslio smuikininko šeimoje. Mokėsi Rygos konservatorijoje. Kai jam buvo devyneri, pirmą kartą viešai koncertavo Rygoje. 1924–1926 m. gastroliavo Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. 1933 m. pirmą kartą dainavo Rygos sinagogoje ir nuo to laiko žydų liturginis giedojimas tapo jo pašaukimu. 1934–1936 m. buvo Mančesterio Didžiosios sinagogos kantorius. Gyvendamas Anglijoje keliskart buvo išvykęs į Italiją tobulintis pas legendinį Beniamino Gigli.
Į Lietuvą M. Aleksandrovičius atsikėlė 1936 metais. Giedojo Kauno Chorinėje sinagogoje. Apie to meto bažnytinį giedojimą jis rašė: „Tapau kantoriumi, kai radijas ir patefonai atsirado vos ne kiekvienuose namuose, kai žydams buvo leista apsigyventi dideliuose miestuose ir niekas nebekliudė jiems pritapti prie kultūros pasiekimų. Natūralu, jog į sinagogą ateinantys žmonės kėlė naujus reikalavimus kantoriui. Tuo tarpu dar ilgai sinagogose giedojo savamoksliai, nors kartais ir labai gabūs. Ir štai sinagogoje, kur dainavau, žydai pirmąkart išgirdo kantorių, kurio dainavime jie pajuto tradicinio sinagogos giedojimo ir profesionalios vokalinės mokyklos sintezę. Mano religinių giesmių atlikimas skyrėsi ne nauja traktuote, bet nauja vokaline technika.“
Michailo Aleksandrovičiaus nuotrauka su autografu, 1948 m., apsk. Nr. VŽM 9062 f 5369
M. Aleksandrovičius garsėjo ne tik kaip kantorius, bet ir kaip puikus atlikėjas neapolietiškų dainų bei romantinių operos arijų, kurias įtraukdavo į savo sinagogoje rengiamų koncertų programas. Į koncertus patalkininkauti jis pasikviesdavo Valstybės operos orkestro muzikantus, kurie grieždavo net operų uvertiūras. Tokie koncertai sulaukdavo klausytojų antplūdžio, į juos net būdavo parduodami bilietai.
M. Aleksandrovičiaus, kaip sinagogos muziko, karjera nutrūko po sovietų invazijos. Toks pat likimas ištiko žydų liturginio muzikavimo tradiciją apskritai – valdžios priešiškumo sąlygomis ji nebegalėjo toliau plėtotis. M. Aleksandrovičius, nors ir pergyvenęs karą ir labai išgarsėjęs Sovietų Sąjungoje kaip koncertinis dainininkas, sinagogoje nebedainavo iki pat emigracijos (kelios išimtys – sovietų valdžios specialiai Vakarams surengtos parodomosios pamaldos Maskvoje). Vėliau apie stalinizmą jis kandžiai rašė: „Uždanga nusileido. Kartu su ja pasaulis nugrimzdo į šaltąjį karą... ir buvo imta dainuoti kitas dainas.“
1941–1971 m. gyveno SSRS, 1971–1973 m. – Izraelyje (buvo Didžiosios sinagogos Ramat Gane kantorius), 1974–1990 metais – JAV (buvo sinagogų Niujorke ir Holivude kantorius), nuo 1990 m. – Vokietijoje. Koncertavo iki 1997 m. Parašė autobiografinę knygą „Atsimenu...“ (1985, leista Miunchene).
Šaltiniai:
Leonidas Melnikas. Lietuvos žydų muzikinis paveldas (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė) / Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006. Straipsnio ištrauka trauka (prieiga per internetą, žiūrėta 2025-04-28) https://xn--urnalai-cxb.lmta.lt/wp-content/uploads/2006/07_79-105_Melnikas.pdf
Leonid Machlis, Michail Aleksandrovič (prieiga per internetą, žiūrėta 2025-04-28) https://www.vle.lt/straipsnis/michail-aleksandrovic/
Parengė VGŽIM fotografijų rinkinio kuratorė Olga Movšovič © Iš VGŽIM rinkinių
| ↑ | ← |
